Kaip apsaugoti kompiuterį nuo virusų ir kenkėjiškų programų

Kodėl antivirusinė apsauga vis dar aktuali 2024-aisiais

Daugelis žmonių mano, kad šiuolaikinės operacinės sistemos jau pakankamai saugios ir papildoma apsauga nereikalinga. Tiesą sakant, tai vienas didžiausių klaidingų įsitikinimų kibernetinio saugumo srityje. Taip, Windows, macOS ir Linux sistemose iš tikrųjų įdiegtos bazinės apsaugos priemonės, tačiau kenkėjiškos programos evoliucionuoja greičiau nei bet kada anksčiau.

Kasmet pasaulyje užregistruojama dešimtys milijonų naujų virusų atmainų. Kibernetiniai nusikaltėliai nebemiega – jie nuolat tobulina savo metodus, ieško naujų spragų ir kuria vis sudėtingesnes atakas. Ypač pavojinga tapo situacija su šifruojančiaisiais virusais (ransomware), kurie užšifruoja visus jūsų failus ir reikalauja išpirkos. Vienas toks incidentas gali kainuoti ne tik nervų, bet ir solidžią sumą pinigų, o kartais – visų svarbių duomenų praradimą.

Įdomu tai, kad daugelis žmonių labiau rūpinasi savo automobilio apsauga nei kompiuterio, nors pastarajame dažnai saugoma daug vertingesnė informacija: banko duomenys, slaptažodžiai, asmeninės nuotraukos, darbo dokumentai. Verta pagalvoti apie tai rimčiau.

Antivirusinė programa – ar tikrai būtina?

Šis klausimas kyla beveik kiekvienam, kas nori sutaupyti arba tiesiog nemėgsta perteklinių programų kompiuteryje. Atsakymas priklauso nuo kelių veiksnių, bet trumpai tariant – taip, antivirusinė programa yra būtina daugumai vartotojų.

Windows operacinė sistema turi įmontuotą „Windows Defender” (dabar vadinamą „Microsoft Defender”), kuris pastaraisiais metais tikrai pagerėjo. Nepriklausomi testai rodo, kad jis sugauna apie 95-98% žinomų grėsmių. Skamba neblogai, tiesa? Tačiau problema slypi tuose likusiuose 2-5 procentuose ir naujose, dar nežinomose grėsmėse. Profesionalios antivirusinės programos dažnai naudoja pažangesnius algoritmus, mašininį mokymąsi ir elgesio analizę, kas leidžia aptikti net tas grėsmes, kurių dar nėra jų duomenų bazėse.

Be to, mokamos antivirusinės programos paprastai siūlo papildomas funkcijas: ugniasienę, VPN, slaptažodžių tvarkyklę, tėvų kontrolę ir kitas naudingus įrankius. Jei naudojate kompiuterį darbui ar saugote jame svarbius duomenis, investicija į gerą antivirusinę programą tikrai atsipirks.

Tačiau jei esate patyrę vartotojas, nesilankai įtartinose svetainėse, neatidari įtartinų priedų ir reguliariai atnaujini sistemą – „Windows Defender” kartu su sveiku protu gali būti pakankamas. Svarbu objektyviai įvertinti savo įgūdžius ir riziką.

Kaip išsirinkti tinkamą antivirusinę programą

Rinkoje yra dešimtys antivirusinių programų, ir pasirinkti tinkamą gali būti tikras iššūkis. Štai keletas kriterijų, į kuriuos verta atsižvelgti:

Aptikimo efektyvumas – tai svarbiausias kriterijus. Ieškokite nepriklausomų testų rezultatų iš tokių organizacijų kaip AV-Test, AV-Comparatives ar SE Labs. Šios organizacijos reguliariai testuoja antivirusines programas ir skelbia objektyvius rezultatus.

Sistemos našumo poveikis – kai kurios antivirusinės programos gali labai sulėtinti kompiuterį. Jei turite senesnį ar ne itin galingą kompiuterį, ieškokite lengvesnių sprendimų. Paprastai apie tai taip pat rašoma nepriklausomuose testuose.

Papildomos funkcijos – pagalvokite, ko jums tikrai reikia. Jei dažnai naudojatės viešais Wi-Fi tinklais, VPN funkcija bus labai naudinga. Jei turite vaikų, tėvų kontrolė gali būti būtina.

Vartotojo sąsaja – programa turėtų būti paprasta naudoti. Jei antivirusinė programa per sudėtinga, greičiausiai nenaudosite visų jos funkcijų ar net išjungsite svarbius parametrus.

Kaina – nebūtinai brangiausia programa yra geriausia. Dažnai vidutinės kainos sprendimai siūlo puikų funkcionalumo ir kainos santykį. Be to, daugelis gamintojų siūlo nuolaidas keliems metams ar keliems įrenginiams.

Tarp populiarių ir gerai vertinamų antivirusinių programų galima paminėti Bitdefender, Kaspersky, Norton, ESET, Avast ir kitas. Kiekviena turi savo privalumų ir trūkumų, todėl verta išbandyti nemokamas bandomąsias versijas prieš perkant.

Saugaus naršymo internete taisyklės

Geriausia antivirusinė programa pasaulyje neapsaugos jūsų, jei patys elgsitės neatsargiai. Didžioji dalis užkrėtimų įvyksta dėl vartotojų klaidų ar neatsargumo. Štai keletas aukso taisyklių, kurias turėtų žinoti kiekvienas:

Niekada nespaudinėkite nuorodų el. laiškuose iš nežinomų siuntėjų. Net jei laiškas atrodo tikras – pavyzdžiui, tariamai iš jūsų banko – geriau patys įveskite banko svetainės adresą naršyklėje nei spustelėkite nuorodą. Sukčiai labai meistriškai klastoja laiškus, kad jie atrodytų autentiški.

Būkite atsargūs su parsisiuntimais. Atsisiunčiant programas, visada naudokite oficialias svetaines ar patikimus šaltinius. Torrent svetainės, nemokami programų platintojai ir panašios vietos dažnai būna užkrėstos. Jei kažkas siūlo nemokamą „cracked” versiją brangios programos – tai beveik garantuotai yra spąstai.

Atkreipkite dėmesį į naršyklės įspėjimus. Jei Chrome, Firefox ar kita naršyklė įspėja, kad svetainė gali būti pavojinga – tikrai neverta rizikuoti. Šie įspėjimai atsiranda ne šiaip sau.

Naudokite stiprius ir unikalius slaptažodžius kiekvienai svetainei. Taip, tai nepatogu, bet čia ir praverčia slaptažodžių tvarkyklės. Jos ne tik saugo jūsų slaptažodžius, bet ir gali generuoti stiprius, unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai.

Dviejų veiksnių autentifikacija (2FA) – tai papildomas saugumo sluoksnis, kurį būtinai turėtumėte įjungti bent svarbiausiosiose paskyrose: el. pašte, banke, socialiniuose tinkluose. Net jei kas nors sužinotų jūsų slaptažodį, be antrojo faktoriaus (paprastai kodo iš telefono) jie negalės prisijungti.

Reguliarūs atnaujinimai – nuobodi, bet būtina procedūra

Daugelis žmonių ignoruoja sistemos ir programų atnaujinimus, nes jie atrodo kaip bereikalingas trukdis. Tačiau tai viena svarbiausių apsaugos priemonių. Kodėl?

Kibernetiniai nusikaltėliai nuolat ieško saugumo spragų programinėje įrangoje. Kai tokia spraga randama, programų kūrėjai išleidžia pataisymą (patch). Jei jūs neatnaujinate sistemos, ta spraga lieka atvira ir gali būti išnaudota. Kai kurie didžiausi kibernetiniai išpuoliai istorijoje (pavyzdžiui, WannaCry) paplito būtent dėl to, kad žmonės nenaudojo jau išleistų saugumo atnaujinimų.

Windows atnaujinimai kartais būna erzinantys – jie gali užtrukti, kartais kažką „sugadinti”, bet jų svarba neginčytina. Geriausia nustatyti, kad atnaujinimai būtų diegiami automatiškai naktį ar kitu jums patogiu laiku.

Tai pat pasakytina apie visas kitas programas: naršykles, Adobe Reader, Java, medijos grotuvus ir t.t. Daugelis šių programų turi automatinio atnaujinimo funkcijas – įjunkite jas. Jei programa neturi tokios funkcijos, reguliariai patikrinkite, ar nėra naujų versijų.

Nepamirškit ir antivirusinės programos atnaujinimų. Nors dauguma jų atsinaujina automatiškai, kartais verta patikrinti, ar virusų bazė tikrai naujausia. Pasenusi virusų bazė yra beveik tas pats kaip ir jos neturėjimas.

Atsarginės kopijos – jūsų gyvybės draudimas

Galite turėti geriausią antivirusinę programą, laikytis visų saugumo taisyklių, bet vis tiek niekas negali garantuoti 100% apsaugos. Todėl atsarginės kopijos yra absoliučiai būtinos. Tai jūsų paskutinė gynybos linija.

Yra populiarus „3-2-1” atsarginių kopijų principas: turėkite 3 duomenų kopijas, 2 skirtingose laikmenose, ir 1 kopija turi būti laikoma atskiroje vietoje (pavyzdžiui, debesyje). Skamba sudėtingai? Iš tikrųjų tai gana paprasta.

Pavyzdžiui, jūsų originalūs duomenys yra kompiuteryje (1 kopija), reguliariai darot atsarginę kopiją į išorinį kietąjį diską (2 kopija), ir svarbiausius failus saugot Google Drive ar kitoje debesų saugykloje (3 kopija). Taip net jei jūsų kompiuterį užpultų šifruojantis virusas ar jis tiesiog sugestų, jūsų duomenys būtų saugūs.

Windows turi įmontuotą „File History” funkciją, macOS – „Time Machine”. Abi veikia puikiai ir yra pakankamai paprastos naudoti. Tiesiog prijunkite išorinį diską ir įjunkite šias funkcijas – sistema automatiškai darys atsargines kopijas.

Dėl debesų saugyklų – yra daug variantų: Google Drive, Dropbox, OneDrive, iCloud ir kiti. Daugelis jų siūlo nemokamą erdvę (paprastai 5-15 GB), ko gali užtekti svarbiausių dokumentų atsarginei kopijai. Jei reikia daugiau vietos, mėnesinė prenumerata paprastai kainuoja keliolika eurų.

Svarbu: atsarginės kopijos turi būti daromos reguliariai. Mėnesio senumo atsarginė kopija gali būti beveik nenaudinga, jei per tą laiką sukūrėte daug naujų svarbių failų. Nustatykite automatinį atsarginių kopijų darymą ir periodiškai patikrinkite, ar viskas veikia.

Ką daryti, jei kompiuteris jau užkrėstas

Kartais net ir laikantis visų atsargumo priemonių, užkrėtimo išvengti nepavyksta. Kaip suprasti, kad kompiuteris gali būti užkrėstas? Štai keli požymiai:

Kompiuteris staiga pradeda veikti daug lėčiau nei įprastai. Atsiranda keistos programos, kurių neįdiegėte. Naršyklėje keičiasi pradinis puslapis ar paieškos sistema. Pradeda šokti įvairūs reklaminiai langai. Antivirusinė programa išsijungia ir jos nepavyksta įjungti. Draugai sako, kad iš jūsų el. pašto gauna keistus laiškus, kurių nesiuntėte.

Jei pastebėjote tokių požymių, štai ką turėtumėte daryti:

Pirmas žingsnis – atjunkite kompiuterį nuo interneto. Tai sustabdys tolesnį galimą duomenų nutekėjimą ir neleis virusui komunikuoti su valdymo serveriu.

Antras žingsnis – paleiskite pilną sistemos nuskaitymą su savo antivirusine programa. Jei antivirusinė programa neveikia ar neaptinka nieko, pabandykite naudoti kitas nemokamas skenavimo priemones, pavyzdžiui, Malwarebytes ar Kaspersky Virus Removal Tool. Šias programas galite parsisiųsti kitu įrenginiu ir perkelti per USB.

Trečias žingsnis – jei virusas aptiktas ir pašalintas, pakeiskite visus savo slaptažodžius, ypač el. pašto, banko ir kitų svarbių paskyrų. Darykite tai jau iš švario kompiuterio ar kito įrenginio.

Ketvirtas žingsnis – jei problema nepašalinta arba kompiuteris vis dar veikia keistai, gali prireikti sistemos perkrovimo. Prieš tai būtinai išsaugokite svarbius failus (nors būkite atsargūs – kai kurie virusai gali pasislėpti dokumentuose).

Jei užkrėtimas rimtas, ypač jei tai šifruojantis virusas, gali prireikti profesionalios pagalbos. Kai kurie šifruojantys virusai yra beveik neįveikiami be išpirkos mokėjimo, nors saugumo ekspertai griežtai rekomenduoja nemokėti – tai tik skatina nusikaltėlius.

Papildomi patarimai saugiam darbui kompiuteriu

Yra dar keletas dalykų, kurie gali žymiai padidinti jūsų kompiuterio saugumą:

Naudokite standartinę vartotojo paskyrą kasdieniam darbui, o ne administratoriaus paskyrą. Taip net jei virusas pateks į sistemą, jam bus sunkiau padaryti rimtą žalą, nes neturės administratoriaus teisių.

Išjunkite makrokomandas Office dokumentuose, jei jų nenaudojate. Daugelis virusų plinta būtent per Word ar Excel dokumentų makrokomandas.

Būkite atsargūs su USB atmintukais. Nežinomų atmintukų geriau apskritai nejungti prie kompiuterio. Jei vis tiek reikia, pirmiausia nuskaitykite juos antivirusine programa.

Naudokite VPN viešuose Wi-Fi tinkluose. Viešieji Wi-Fi tinklai dažnai yra nesaugūs, ir kibernetiniai nusikaltėliai gali lengvai perimti jūsų duomenis. VPN užšifruoja jūsų interneto srautą ir apsaugo nuo tokių atakų.

Išjunkite nereikalingas paslaugas ir funkcijas. Kuo daugiau funkcijų ir paslaugų veikia jūsų kompiuteryje, tuo daugiau potencialių saugumo spragų. Pavyzdžiui, jei nenaudojate nuotolinio darbalaukio, išjunkite Remote Desktop funkciją.

Mokykitės ir būkite informuoti. Kibernetinio saugumo grėsmės nuolat keičiasi. Verta sekti naujienas šia tema, skaityti apie naujas sukčiavimo schemas ir apsaugos metodus.

Saugumas kaip įprotis, o ne vienkartinis veiksmas

Daugelis žmonių mano, kad užtenka vieną kartą įdiegti antivirusinę programą ir viskas – jie saugūs. Deja, taip neveikia. Kompiuterio saugumas – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis tam tikro dėmesio ir įpročių.

Pagalvokite apie saugumą kaip apie dantų valymą. Jūs gi nevalote dantų vieną kartą per mėnesį intensyviai dvi valandas? Vietoj to darote tai kasdien po truputį. Tas pats ir su kompiuterio saugumu – geriau skirti kelias minutes kasdien (atnaujinimai, atsarginės kopijos, atsargus naršymas) nei vėliau valandų valandas spręsti užkrėtimo problemas.

Gera žinia ta, kad daugumą šių dalykų galima automatizuoti. Nustatykite automatinius atnaujinimus, automatinius atsarginių kopijų darymą, automatinį antivirusinį skenavimą. Tada jums liks tik laikytis saugaus naršymo įpročių ir būti budriam.

Svarbu suprasti, kad absoliutaus saugumo nėra. Visada yra tam tikra rizika. Bet laikydamiesi šių rekomendacijų, galite tą riziką sumažinti iki minimumo. Geriausia apsauga – tai kelių sluoksnių apsauga: gera antivirusinė programa, reguliarūs atnaujinimai, atsarginės kopijos ir, svarbiausia, sveiko proto naudojimas internete.

Nereikia tapti paranoiku ir bijoti kiekvieno paspaudimo, bet tam tikras sveiko skepticizmo lygis internete tikrai nepakenks. Jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Jei kažkas kelia įtarimų – geriau peržiūrėti du kartus nei vėliau gailėtis. Jūsų duomenys, jūsų privatumas ir jūsų ramybė to tikrai verti.