SSD disko įdiegimas vietoj HDD: ar verta investicija

Kodėl vis dar svarstome apie SSD?

Jei dar naudojate kompiuterį su tradiciniu kietuoju disku (HDD), greičiausiai pastebėjote, kaip jūsų draugų ar kolegų mašinos įsijungia per kelias sekundes, o jūsų vis dar kantriai laukiate, kol sistema pagaliau atsibus. Gal ir programos lėtai kraunasi, failai ilgai kopijuojasi, o bendras darbo greitis primena lėtą vėžlį. Čia ir kyla klausimas – ar tikrai verta keisti HDD į SSD, ar tai tik dar vienas technologinis madas?

Atsakymas paprastas: jei yra vienas kompiuterio atnaujinimas, kuris duoda didžiausią greitaveikos šuolį už savo kainą, tai būtent SSD disko įdiegimas. Tai nėra jokia reklaminė mantra – tai realybė, kurią patvirtina milijonai vartotojų visame pasaulyje. Tačiau kaip su bet kokia investicija, verta suprasti, ką tiksliai gaunate ir ar jūsų situacijoje tai tikrai apsimoka.

Kas iš tiesų keičiasi pakeitus diską

Pirmiausia reikia suprasti, kad SSD (Solid State Drive) ir HDD (Hard Disk Drive) veikia visiškai skirtingais principais. HDD turi mechanines dalis – besisukančius diskus ir galvutes, kurios juda pirmyn atgal, skaitydamos ir rašydamos duomenis. Tai tarsi senas vinilinių plokštelių grotuvas. SSD naudoja flash atmintį, panašiai kaip USB atmintinės – jokių judančių dalių, viskas vyksta elektroniškai.

Praktiškai tai reiškia, kad Windows sistema, kuri anksčiau kraudavosi minutę ar dvi, dabar įsijungia per 10-20 sekundžių. Programos atsidaro beveik akimirksniu. Failų kopijavimas vyksta kelis kartus greičiau. Bet svarbiausia – bendras sistemos atsakas tampa toks sklandus, kad jaučiate, jog dirbate su visiškai nauju kompiuteriu.

Aš pats prieš kelerius metus atnaujinau savo 7 metų senumo nešiojamąjį, įdiegęs SSD vietoj HDD. Rezultatas buvo stulbinantis – kompiuteris, kurį jau ruošiausi išmesti, tapo visiškai naudojamas kasdieniam darbui. Tai buvo tarsi antrasis gyvenimas senai mašinai.

Kiek tai iš tikrųjų kainuoja

Prieš penkerius metus SSD diskai buvo tikras prabangos dalykas. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. 500 GB SSD galite įsigyti už 40-60 eurų, o 1 TB modelius – už 60-90 eurų. Tai nebe investicija, reikalaujanti rimto biudžeto planavimo, o gana prieinama suma, ypač atsižvelgiant į tai, kokį rezultatą gaunate.

Žinoma, yra ir brangesnių variantų – NVMe tipo SSD diskai su dar didesniu greičiu gali kainuoti 100-200 eurų ar daugiau. Tačiau daugumai vartotojų pakanka standartinio SATA SSD, kuris ir taip suteikia milžinišką greitaveikos šuolį palyginus su HDD.

Svarbu suprasti, kad tai ne išlaidos, o investicija. Jei jūsų kompiuteris kitais parametrais dar tinkamas naudoti, bet tiesiog lėtas dėl seno HDD, už 50-70 eurų galite pratęsti jo gyvenimą dar 3-5 metams. Palyginkite tai su naujo kompiuterio kaina – 400-800 eurų ar daugiau.

Kokius skaičius reikia žinoti renkantis

Rinkoje rasite daugybę SSD modelių, ir lengva pasimesti specifikacijose. Tačiau iš tikrųjų reikia atkreipti dėmesį tik į kelis dalykus.

Pirmiausia – sąsaja. Senesniuose kompiuteriuose (iki 2015-2017 metų) dažniausiai rasite SATA jungtį. Naujesniuose – M.2 lizdą, kuris gali palaikyti greitesnius NVMe diskus. Prieš perkant būtinai patikrinkite, kokią sąsają palaiko jūsų kompiuteris. Daugelis nešiojamųjų turi tik vieną disko vietą, tad reikės rinktis.

Antra – talpa. Čia viskas priklauso nuo jūsų poreikių. Sistema ir programos paprastai užima 100-150 GB. Jei naudojate kompiuterį darbui su dokumentais ir naršymui internete, 256 GB pakaks su kaupu. Jei saugote daug nuotraukų, vaizdo įrašų ar žaidimų, geriau rinktis 500 GB ar 1 TB.

Trečia – greitis. SATA SSD paprastai pasiekia apie 500-550 MB/s skaitymo ir rašymo greitį. NVMe diskai gali siekti 3000-7000 MB/s. Skamba įspūdingai, bet kasdieniam darbui skirtumas tarp SATA ir NVMe nėra toks akivaizdus, kaip tarp HDD ir bet kokio SSD.

Ketvirta – patikimumas. Ieškokite diskų su bent 3-5 metų garantija ir TBW (Total Bytes Written) rodikliu ne mažesniu nei 150-300 TBW. Tai parodo, kiek duomenų galima įrašyti per disko gyvavimo laiką. Normaliam naudojimui tai daugiau nei pakanka.

Ar tikrai viskas taip rožėmis

Būkime sąžiningi – SSD nėra tobulas sprendimas be jokių trūkumų. Pirmiausia, kaina už gigabaitą vis dar didesnė nei HDD. Jei jums reikia saugoti kelis terabaitus duomenų, HDD vis dar ekonomiškesnis variantas. Todėl daugelis renkasi hibridinį sprendimą: SSD sistemai ir programoms, HDD archyvui ir dideliems failams.

Antra, SSD turi ribotą įrašymo ciklų skaičių. Nors šiuolaikiniai diskai yra labai patvarūs ir normaliam naudojimui tarnauja daugelį metų, teoriškai jie gali „susidėvėti”. Praktiškai tai reiškia, kad po 5-10 metų intensyvaus naudojimo diskas gali pradėti gesti. Bet būkime sąžiningi – per tą laiką greičiausiai norėsite atnaujinti visą kompiuterį.

Trečia, jei SSD staiga sugenda (kas nutinka retai, bet gali), duomenų atkūrimas yra sudėtingesnis ir brangesnis nei HDD atveju. Todėl atsarginės kopijos yra būtinos – bet jos turėtų būti būtinos nepriklausomai nuo to, kokį diską naudojate.

Kaip praktiškai atlikti keitimą

Pats disko keitimo procesas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja šiek tiek pasiruošimo. Turite du pagrindinius kelius: švarią Windows instaliaciją arba visos sistemos klonavimą.

Švarią instaliaciją rekomenduočiau, jei jūsų sistema jau užteršta nereikalingomis programomis, veikia nestabiliai ar tiesiog norėtumėte pradėti nuo švarios lentos. Tiesiog įdiekite naują SSD, įkraukite Windows diegimo laikmeną ir įdiekite sistemą iš naujo. Vėliau įdiekite reikalingas programas ir perkopijuokite failus. Tai užtrunka ilgiau, bet gaunate švarią, greitai veikiančią sistemą.

Klonavimas tinkamesnis, jei jūsų sistema veikia gerai ir nenorite nieko keisti. Tam reikės specialios programos (pvz., Macrium Reflect Free, Samsung Data Migration ar Acronis True Image). Prijungiate naują SSD per USB adapterį, paleidžiate klonavimo programą, ir ji perkelia visą seną diską į naują. Po to tiesiog pakeičiate diskus vietomis. Viskas lieka taip, kaip buvo – tik dabar veikia žaibiškai.

Fizinis keitimas paprastai nesudėtingas. Stacionariuose kompiuteriuose tiesiog atsukate korpuso dangtelį, išjungiate seną diską ir prijungiate naują. Nešiojamuosiuose gali būti šiek tiek sudėtingiau – kai kuriuose reikia išardyti beveik visą kompiuterį. Jei nejaučiate pasitikėjimo, geriau kreipkitės į servisą – paprastai tai kainuoja 10-20 eurų.

Kam tikrai apsimoka, o kam gal ne

Jei jūsų kompiuteris turi bent 4 GB RAM (geriau 8 GB), normalų procesorių (ne senesnį nei 8-10 metų) ir pagrindinė problema yra lėtas veikimas, SSD bus tikras išgelbėjimas. Tai ypač aktualu nešiojamiesiems kompiuteriams, kur HDD mechaninės dalys kenčia nuo judesių ir vibracijos.

SSD taip pat puikiai tinka tiems, kurie vertina tylą. HDD dažnai girdimas dirbant – traška, ūžia, kartais net vibruoja. SSD visiškai tylus, nes neturi judančių dalių. Jei dirbate tyloje ar jus erzina kompiuterio triukšmas, tai papildomas pliusas.

Tačiau jei jūsų kompiuteris turi tik 2 GB RAM ir labai seną procesorių, SSD nepadarys stebuklų. Taip, sistema įsijungs greičiau, bet programos vis tiek veiks lėtai dėl nepakankamos operatyviosios atminties ir silpno procesoriaus. Tokiu atveju geriau investuoti į naują kompiuterį arba bent jau papildomai padidinti RAM.

Taip pat neverta pirkti SSD, jei jūsų kompiuteris jau turi. Skamba akivaizdžiai, bet kai kurie žmonės tikisi, kad antras SSD dar labiau pagreitins sistemą. Iš tikrųjų, jei sistema jau veikia ant SSD, papildomas greitis bus minimalus. Geriau investuoti į RAM ar procesorių, jei reikia daugiau galios.

Ką daryti su senuoju HDD

Po SSD įdiegimo jums lieka visiškai veikiantis HDD diskas. Nemeskite jo – yra keletas protingų būdų jį panaudoti.

Pirmas variantas – palikti jį kompiuteryje kaip papildomą saugyklą. Daugelis stacionarių kompiuterių turi vietos keliems diskams. Naudokite SSD sistemai ir programoms, o HDD – dideliems failams, nuotraukoms, vaizdo įrašams, muzikai. Taip gaunate ir greitį, ir didelę talpą.

Antras variantas – įdėti į išorinį korpusą ir naudoti kaip nešiojamą diską. Tokie korpusai kainuoja 10-20 eurų ir jungiasi per USB. Puiki vieta atsarginėms kopijoms ar failų perkėlimui tarp kompiuterių.

Trečias variantas – palikti kaip atsarginę kopiją. Jei jūsų HDD dar veikia gerai, galite ant jo laikyti sistemos atvaizdą ar svarbius failus. Jei SSD kada nors sugestų, turėsite atsarginę kopiją.

Ar tikrai verta – galutinės mintys

Grįžkime prie pradinio klausimo: ar SSD įdiegimas vietoj HDD yra verta investicija? Trumpas atsakymas – taip, absoliučiai taip. Tai vienas iš nedaugelio kompiuterio atnaujinimų, kuris duoda akivaizdų, kasdien jaučiamą rezultatą už gana nedidelę kainą.

Jei jūsų kompiuteris kitais parametrais dar tinkamas, bet tiesiog lėtas, SSD suteiks jam antrą gyvenimą. Už 50-100 eurų gausite greitaveikos šuolį, kuris prilygsta keliems šimtams eurų vertės procesoriaus ar RAM atnaujinimui. Sistema įsijungs per sekundes, programos atsidaryns akimirksniu, failai kopijuosis žaibiškai.

Žinoma, SSD nėra magiškas sprendimas visoms problemoms. Jei kompiuteris per senas ar turi kitų rimtų problemų, galbūt geriau investuoti į naują. Bet daugumoje atvejų, ypač 3-7 metų senumo kompiuteriams, SSD yra protingiausias ir efektyviausias būdas pratęsti jų gyvenimą ir pagerinti kasdienį naudojimą. Tai investicija, kurios nesigailėsite.